Autorius: Dalia

Duok bent vieną %!

“Duok bent vieną!”

 

Remdamiesi šiuo šūkiu mes, Lietuvos skautų sąjungos nariai, kreipiamės į Jus ir siūlome prisidėti prie mūsų vykdomos veiklos deklaruojant pajamas už 2018 metus.

Ar žinojote, kad 2 proc. paramą galima dalinti keliems gavėjams? Tad jeigu vis dar dvejojate, kuriai organizacijai / asmeniui paskirti savo paramą, tai ne bėda!

Deklaruodami savo pajamas už 2018 m. skirkite Lietuvos skautų sąjungai bent 1 proc. dydžio paramą. Jūsų indėlis suteiks galimybę paįvairinti sueigų, žygių, stovyklų programas bei užtikrins tai, kad skautas, grįžęs namo, spindinčiomis akimis ir su plačia šypsena veide dalinsis savo patyrimais ir įspūdžiais!

 

Ar žinojote, kad vieno asmens skirti 2 % nuo vidutinio darbo užmokesčio mums atitinka 15 kg grikių arba sočią vakarienę visam tuntui?

 

Iki kada reikia deklaruoti? Pajamų deklaravimo laikotarpis kovo 20 d. – gegužės 1 d.

 

Kaip  deklaruoti? Pasinaudokite e.VMI programėle (išmaniesiems telefonams ir planšetiniams kompiuteriams) arba Elektronine deklaravimo sistema http://deklaravimas.vmi.lt

 

Mūsų rekvizitai: 

Lietuvos skautų sąjunga

Įmonės kodas: 190748749

Norėdami Lietuvos skautų sąjungai skirti pajamų mokesčio dalį ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui, prašymo 5 laukelyje reikia įrašyti kalendorinius metus, už kuriuos nuo gautų pajamų sumokėto pajamų mokesčio dalį prašoma pradėti pervesti, o E5 laukelyje − paskutinius kalendorinius metus, už kuriuos nuo gautų pajamų mokesčio dalį prašoma pervesti.

 

AČIŪ!

Lietuvos skautų sąjunga

Lietuvos skautų sąjungos Suvažiavimas ir Padėkos vakaras

Gerbiami Lietuvos skautų sąjungos nariai,

Kviečiame Jus į eilinį Lietuvos skautų sąjungos Suvažiavimą, kuris įvyks š. m. kovo š. m. kovo 30 d. Vilniaus dailės akademijos Gotikinėje salėje (Maironio g. 6, Vilnius). Po Suvažiavimo vyks savanorių Padėkos vakaras, kurio metu bus įteikiami Lietuvos skautų sąjungos garbės ženklai – ordinai nusipelniusiems organizacijos nariams.

Vyriausioji skautininkė
Dalia Trapinskienė

Lietuvos skautiškų organizacijų apskritojo stalo komentaras dėl svastikos ordino


Lietuvos skautiškų organizacijų apskritasis stalas

Komentaras dėl svastikos ordino

Reaguodami į internete išleistą Andriaus Tapino įrašą dėl Jūrų skautijos „Divytis“ organizacijos įteikto apdovanojimo, norime pakomentuoti istorinę jo prasmę. Taip pat, šiuo komentaru siekiame paaiškinti skautiškų organizacijų veiklą Lietuvoje bei suteikti istorinės informacijos apie mūsų bendradarbiavimą. Daug dirbame su tautinėmis bendrijomis visoje Lietuvoje ir nuo 2018 m. vasaros esame pradėję plėsti skautiškas veiklas kartu su Lietuvos žydų bendruomenės jaunimu. Artimai bendradarbiaujame ir su tarptautiniu žydų skautų forumu. Gerbiame tautinių bendrijų kultūrinį palikimą, Holokausto aukų atminimą ir suprasdami šio klausimo jautrumą, nei viena žemiau pasirašiusių skautiškų organizacijų, neturi tokių apdovanojimų kaip „svastikos ordinas“, kuris kitos Lietuvoje veikiančios skautiškos organizacijos – Jūrų skautijos „Divytis“ 2018 m. kovo 11 d. buvo įteiktas seimo nariui Valerijui Simulik.

Šis svastikos arba saulės ordinas skautų judėjimo istorijoje atsirado tarpukariu, kai A. Smetonos laikais Lietuvos skautų sąjunga (LSS) buvo suvalstybinta organizacija. Šiuo metu yra randama apie šešiolika šio apdovanojimo variacijų. Sovietai šią, tarpukariu veikusią skautišką organizaciją, ir jos simboliką uždraudė, o nuo karo ir represijų pabėgę skautai išeivijoje atsikūrė ir apdovanojimų bei ordinų pavadinimus pakeitė, tad nuo septintojo dešimtmečio Geležinio vilko ordinas tapo Gedimino, o svastikos – padėkos ordinu.

Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo susikūrė ir veikia 10 skirtingų skautiškų organizacijų. Jūrų skautija „Divytis“ yra viena iš jų. Ji nepriklauso Pasaulinei skautų organizacijai ir nėra tiesioginė Lietuvos skautų sąjungos, veikusios prieš karą, palikuonė. Pasak skautų istoriko Giedriaus Globio: „Jūrų skautija „Divytis“ nėra ir negali būti Lietuvos skautų sąjungos perėmėjas, todėl naudoti vos ne septyniasdešimties metų svetimos organizacijos garbės ženklus itin neetiška“.

Pabrėžiame, kad žemiau pasirašiusios skautiškos organizacijos intensyviai dirba su jaunų žmonių įtrauktimi ir įgalinimu. Bendradarbiavimas ir ryšių palaikymas bei skirtingų tautinių bendrijų įtraukimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų. 2018 m. vasarą jubiliejinėje stovykloje „Laužų karta“ dalyvavo skautai iš Ukrainos, Izraelio, Egipto, Prancūzijos bei daugelio kitų šalių, o stovyklą organizavo visos skautiškos organizacijos. Šių metų vasario 16 d. minėjimą organizuojame kartu su Lietuvos lenkų harceriais (skautais). Visos skautiškos organizacijos savo metodiką, jaunimo programos gaires bei pagrindinius veiklos principus grindžia tolerancija, įtrauktimi ir pagarba artimui.

Skautiškų organizacijų apskritojo stalo pirmininkas Vaidas Ulkė
Lietuvos skautijos Tarybos pirmininkė Loreta Baumgartner
Lietuvos skautų sąjungos vyriausioji skautininkė Dalia Trapinskienė
Žemaitijos skautų organizacijos vyriausioji skautininkė Dovilė Byčienė
Lietuvos lenkų harcerių (skautų) sąjungos pirmininkas Pavel Giliauskas
Studentų skautų organizacijos pirmininkė Gintarė Valterytė

Brolį Julių Šalkauską prisimenant

Dr. Julių Šalkauską prisimenant

 

„Prisimeldžiau, o Viešpatie! Dabar tyliu

Ir tylinčio manęs Tu pasitikt ateisi

Balutėm blizgančiu pavasario keliu.“

Antanas Maceina

 

Prieš mėnesį, saulėtą pavasario dieną, kai Vilniuje dviejų skautų organizacijų nariai rinkosi į suvažiavimus, vidudienį, kada jaunieji Lietuvos skautų sąjungos vadovai tirpstančio sniego upeliais ir balutėm blizgančiu keliu kopė  į Trijų kryžių kalną duoti skautininko priesaikos, Viešpats pasišaukė ir pasitiko kilnų Lietuvos valstybės sūnų, mokslininką, sportininką, tradicinės lietuvių kultūros puoselėtoją, visuomenės veikėją, publicistą, vyr. skautininką dr. Julijoną Stanislovą Šalkauską.

Tą šviesią kovo 18 dieną, netekome tikro grynuolio – nuoseklaus patrioto idealisto, inteligento, tikro kataliko ir tikro skauto optimisto. Tai visuma išsiugdytų savybių, kurios yra būtinos pilnutinei asmenybei, kaip ją kažkada apibrėžė velionio tėvas, garsus tarpukario filosofas ir pedagogas prof. Stasys Šalkauskis.

Brolis Julius, kaip į jį kreipdavosi dideli ir maži skautai, buvo tikras pilnutinės asmenybės pavyzdys, kuriame dvasia, siela ir kūnas rado savo paskirtį ir išsipildymą.

Skautininkas suvokė, kad be kūno ir valios jėgų stiprinimo jokie didesni darbai negali būti nuveikti. To jis mokė jaunuosius skautus, ir tuo gyveno pats, dažnai keliaudamas, slidinėdamas, buriuodamas, kasdieną darydamas mankštą. Net paskutinėmis valandomis ligos palaužtame kūne švytėjo per gyvenimą išlavinta valia, dar jos pajėgomis velionis stengėsi iš nebūties išplėsti trupinėlį laiko, todėl vis tiek sportavo – namuose ėjo bent aplink stalą, kad gal būt sustiprėjus raumenims dar pajėgtų nueiti į Šv. Mišias ar į Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių biblioteką, kurios nuolatiniu skaitytoju buvo kone visą gyvenimą.

Bibliotekos, kasdienis skaitymas, fizikos mokslas (jo aktualijas sekė iki pat mirties), filosofija, politika, kultūrinis gyvenimas, muzika (jaunystėje griežė smuiku simfoniniame orkestre, vėliau rinko, tyrinėjo ir dainavo liaudies dainas įvairiuose ansambliuose), daugybė parašytų straipsnių nuo plazmos fizikos iki pedagogikos, nuo atsiminimų iki šalies politikos problemų analizės, tai – vis plačiai išlavintos sielos pajėgos.

Brolis Julius visada akcentuodavo, kad neužtenka būti intelektualu, išsiugdžiusiu protą, bet reikia tapti inteligentu – proto pajėgas nukreipiant pagal aiškias moralines nuostatas ir jį naudoti tarnavimui Tėvynei ir kiekvienam greta esančiam. Šią nuostatą velionis perėmė iš savo tėvo prof. Stasio Šalkauskio ir stengėsi perduoti ateinančioms kartoms.

Sielos pajėgų lavinime be proto ir moralės dar svarbus vaidmuo tenka estetikai, brolis Julius ypač vertino liaudies dainas, kurias geriau suprasti jį mokė jo mamos draugė garsi etnomuzikologė prof. Jadvyga Čiurlionytė. Kiekvienais metais per Trijų karalių šventę, jo namuose rinkosi draugai dainuoti liaudies dainų, ir šis dainavimas iki vėlumos visada baigdavosi psalme „Dievas mūsų prieglauda ir stiprybė“, simboliška, kad ši psalmė skambėjo ir atsisveikinant su broliu Julium prieš pat išsiskirstant po gedulingų pietų. Psalmės žodžiai visiškai atspindėjo tą katalikišką tradiciją, kuria ir brolis Julius tikėjo. Kiekvieną vakarą prieš eidami miegoti jiedu su žmona vienas kitą palaimindavo peržegnodami ir visada buvo pasiruošę atsiliepti į Viešpaties kvietimą. Mirtis brolį Julių ištiko namuose prieš tai dar kartą susitaikius su Dievu. Prieš pat mirtį žmonos padedamas fizikos mokslų daktaras Julius Šalkauskas dar pasėdėjo prie savo darbo stalo ir tikriausiai mąstė apie gyvenimo ir būties prasmę.

Kad galėtų paskutinį kartą atsisveikinti su mokslo šventove brolis Julius buvo pašarvotas Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios koplyčioje, čia jo pagerbti rinkosi giminės, draugai, bendraminčiai, stovėjo skautų garbės sargyba, skambėjo vargonai, į dangų kilo giesmės. Šv. Mišias už velionį aukojęs arkivyskupas Gintaras Grušas akcentavo gyvąją dvasią, kuria švietė brolis Julius. Brolis iki pat mirties neprarado tos dvasios jaunatvės ir smalsumo, noro suprasti ir žinoti. Ši amžinosios jaunystės dvasia padėjo velioniui taip lengvai bendrauti su jaunimu, dirbti Lietuvos skautų judėjimui. Skautai pripažino ir gerbė šį savo vadovą, buriavimo mokytoją, akademinių mokslo populiarinimo seminarų organizatorių. Ypač graudus, širdį spaudžiantis jų atsisveikinimas su savo broliu buvo prieš pat velionio karsto išnešimą sugiedota tradicinė skautiška giesmė „Ateina naktis“. Susikabinę sukryžiuotomis rankomis skautai giedojo: „Ateina naktis, saulė jau nuslinko, nuo kalnų, nuo miškų, nuo laukų. Saldžių sapnų! Užmiki. Dievs yr čia“. Ir tikrai Viešpats visada buvo kartu, juk tiek jėgų ir pastangų reikėjo broliams skautams palydint savo brolį vyr. skautininką Julių į paskutinį žygį, jie nešė brolio karstą į aukštą apledėjusį, akmenuotą kalnelį Antakalnio Saulės kapinėse. Nors suplukę, bet neprarasdami vilties ir pritardami kun. Sauliaus Bužausko vedamai giesmei broliai kilo vis aukštyn ir štai pagaliau viršūnė – šeimos kapas, kuriame velionis atsigulė amžinojo miego kartu su motina Julija Paltarokaite – Šalkauskiene ir krikšto tėvais prof. Kaziu Šalkauskiu su žmona.

Atsisveikinant prie karsto gražiai liejosi šviesūs atsiminimai apie velionį, skautų lūpose suskambo brolio Juliaus mylėto poeto Vytauto Mačernio eilėraštis, kurį prieš mirtį velionis dar mokėsi atmintinai. Poeto eilėse atgijo tai, kuo brolis Julius gyveno ir kuo tikėjo „<…>Gyvenimas daug atima, bet dar daugiau jis duoda. / Gyvenimas naktis, bet jos skliautai žvaigždėti.<…>“. Vėliau skambėjo Tautinė giesmė, kurios žodžių tiesa buvo plienu įsilydžiusi brolio Juliaus širdyje, juk jis, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio ordino „Už Lietuvos laisvę“ kavalierius, visą gyvenimą sielojosi ir dirbo vardan gražesnės Tėvynės rytdienos.

Nors br. Juliaus gyvybės žvakė užgeso, tačiau jos šiluma visada pasiliks ir toliau šildys iš jo rašytų straipsnių, atsiminimų knygos „Prasmės beieškant“, o gyvenimo pavyzdys ir toliau bus atrama ugdantiems pilnutines asmenybes ir gyvenantiems pagal skautišką priesaiką – tarnaujant Dievui, Tėvynei ir artimui bei būnant pavyzdžiu kitiems.

 

 

Brolis Justas Arasimavičius. Lietuvos skautų sąjungos Akademinio skautų sąjūdžio dr. Jono Basanavičiaus draugovė

 

 

Nuotraukos iš br. Juliaus Šalkausko laidotuvių, darytos fotografo Vytauto Daraškevičiaus

 

 

 

 

 

 

Skirk 2% Lietuvos skautų sąjungai

Mes esame Lietuvos skautų sąjunga – organizacija, kuri savanorystės pagrindu ugdo jaunimą dorais, tvirto būdo, sąmoningais valstybės piliečiais. Na, o JŪS galite mums padėti. Kaip? Skirdami 1 ar 2 % nuo jūsų sumokėto pajamų mokesčio.

 

2 % – daug ar mažai? Ar žinojote, kad 2% (vidutinio darbo užmokesčio) mums reiškia apie 20 litrų benzino kelionei į stovyklą, 15 pakelių grikių tunto vakarienei, 1 vadovo apmokymus privalomiems pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių ir turizmo renginių vadovo pažymėjimams. Mums 2 % yra daug ir už juos mes pasakysime AČIŪ dirbdami su jaunimu, ir taip kasdien kurdami gražesnį pasaulį ir geresnę ateitį Lietuvai.

 

Parama iš gyventojų pajamų mokesčio teikiama pateikus prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai iki 2018 metų gegužės 1 d. Prašymas yra nustatytos formos FR0512. Jo pateikimo būdai šie:

  • Elektroniniu būdu (per naudojamo elektroninio banko prieigą) adresu: http://deklaravimas.vmi.lt;
  • Užpildytą prašymo formą galite tiesiogiai įteikti savo gyvenamos vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinio skyriaus darbuotojui;
  • Voką su užpildyta prašymo forma galite išsiųsti paštu savo gyvenamosios vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniam skyriui.

Mūsų rekvizitai:
Lietuvos skautų sąjunga
Įmonės kodas 190748749

Mirė dr. Julius Šalkauskas

Su liūdesiu pranešame, jog šiandien, kovo 18 d. Namo iškeliavo mūsų brolis, vyresnysis skautininkas, fizikos mokslų daktaras, aktyvus visuomenininkas, publicistas dr. Julius Šalkauskas.

 

Šviesios atminties brolis Julius bus pašarvotas kovo 19 d. 17val. Šv. Jonų bažnyčios koplyčioje (lankymas iki 21 val.). Karsto išnešimas ir laidojimas trečiadienį (kovo 21 d.) 15val. Laidojama Saulės kapinėse, Vilniuje. 

 

Dr. Julijonas Stanislovas Šalkauskas (1931 – 2018) Lietuvos skautų sąjungos vyresnysis skautininkas, fizikos mokslų daktaras, aktyvus lietuvių katalikų mokslo akademijos narys, visuomenininkas, publicistas, tradicinės kultūros puoselėtojas, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio ordino „Už Lietuvos laisvę“ kavalierius.

Vieno garsiausių Lietuvos filosofų, pedagogikos tėvu vadinamo Stasio Šalkauskio ir dailininkės Julijos Paltarokaitės – Šalkauskienės sūnus Julijonas Šalkauskas gimė 1931-05-11. Vaikystėje buvo smalsus ir išdykęs, bet būdamas trejų metukų jau mokėjo skaityti ir rašyti. Tėvo pasakojimai ir iliustruotų mokslo knygų vartymas sužadino norą žinoti ir suprasti gamtos bei pasaulio dėsningumus. Šis tiesos troškimas išliko visą gyvenimą iki pat mirties patalo. Vos pora valandų iki mirties, žmonai Ritonei pagelbstint, atsisėdęs už darbo stalo dr. Julijonas Šalkauskas skaitė ir mąstė apie žmogiškosios būties prasmę. Net sunkiai sirgdamas stengėsi būti pasitempęs, švariai apsirengęs ir visą gyvenimą atspindėjo savo tėvo prof. Stasio Šalkauskio apibrėžtą pilnutinės asmenybės sampratą.

Pirmuosius mokslus būsimas fizikos mokslų daktaras išėjo skirtinguose Lietuvos miestuose: 1937-1939 metais mokėsi Kaune, 1940-1941 metais Vilniuje, 1941-1944 metais Šiauliuose, 1944-1945 metais Mažeikiuose, 1945-1950 metais vėl Vilniuje, kur su pagyrimu baigė I-ąją berniukų gimnaziją.

Dėl tėvo, Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus, prof. Stasio Šalkauskio prieškarinės veiklos sovietinės okupacijos metais Julijonas vos gavo leidimą stoti į Vilniaus Universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Tąkart užstojo tuometinis universiteto rektorius ekonomistas prof. Jonas Bučas.

Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą baigė 1956 metais su pagyrimu ir iš karto įstojo į pirmąją aspirantūrą (doktorantūrą) Leningrade. Deja, liga sutrukdė ne tik sėkmingai ją baigti, bet ir keliems metams užkirto kelius į bet kokias mokslines studijas.

Išgyvenant šį nuopuolį ir stokojant lėšų pragyvenimui Julijonas Šalkauskas įsidarbino į Šlifavimo staklių gamyklą, kur direktoriaus Speičio buvo paskirtas vadovauti fizikinei-cheminei laboratorijai. Dirbdamas šį darbą daug skaitė grožinės literatūros, keliavo, buriavo, dalyvavo kraštotyriniame darbe ir palaipsniui grįžo prie plazmos spektrinės analizės mokslinių studijų.

1970 metais įstojo į antrąją neakivaizdinę aspirantūrą Baltarusijos SSR MA Fizikos institute, kurią sėkmingai baigė 1974 metais apgindamas disertaciją „Linijų intensyvumo kibirkštinių šaltinių terminėje plazmoje modeliavimas atominei emisinei spektrinei analizei“ įgydamas fizikos mokslų daktaro laipsnį. 1993-2002 metais aktyviai dalyvavo tarptautinėse konferencijose Anglijoje, Slovakijoje, Rusijoje, Lenkijoje. Laisvai kalbėjo ir rašė lenkų, rusų, anglų kalbomis. Skaitė pranešimus IX(1995) ir XIII(2005) Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumuose bei 37-oje Lietuvos nacionalinėje fizikos konferencijoje (2007).

Spektrinės analizės tyrimus Lietuvos mokslų akademijos puslaidininkių fizikos institute vykdė iki 2008 metų. Vėliau pasišventė mokslo ir pasaulėžiūros sąsajų studijoms ir visuomeninei veiklai.

Nuo 1953 metų susižavėjo tautosaka ir tradicine kultūra, dalyvavo garsiose bičiulio prof. Norberto Vėliaus organizuotose kompleksinėse kraštotyros ekspedicijose Dubingiuose (1968), Gervėčiuose (1969), Dubičiuose (1970), Kernavėje (1971), Adutiškyje (1972), Aukštadvaryje (1973). Nuo 1969 metų priklausė Vilniaus kraštotyrininkų draugijai „Ramuva“, kuri 1971 metais KGB agentų buvo uždaryta. 1989 metais dalyvaudamas Venanto Mačiekaus organizuotoje ekspedicijoje Giedraičiuose, šalia kraštotyrinės medžiagos rinko parašus dėl Lietuvos nepriklausomybės siekiamybės ir dėl sovietinės kariuomenės išvedimo.

1991 metų sausio 13-tosios naktį budėjo prie Lietuvos Aukščiausiosios tarybos. Nors tą naktį Julijono motina Julija Šalkauskienė ir prašė sūnų likti namuose, jis atsakęs, kad „tokią naktį būdamas namie jis negalės pažiūrėti draugams į akis“.

Be mokslinės bei kraštotyrinės veiklos dr. Julijonas Šalkauskas nuo 1955 metų užsiėmė buriavimo sportu, turėjo I-os eilės vairininko teises ir nuo 1983 metų pradėjo vesti buriavimo kursus jaunimui. 1995 metais davė skauto įžodį – tapo Jūrų skautu, vėliau ir skautininku. Parengė buriavimo ir slidinėjimo vadovėlius. Nebepajėgdamas buriuoti nuo 2009 metų iki 2017 metų vadovavo Lietuvos skautų sąjungos Akademiniam skautų sąjūdžiui, rengė mokslo populiarinimo seminarus, dirbo skautų organizacijas vienijantį darbą.

2016 metais paruošė beveik 500 puslapių atsiminimų, apmąstymų ir publicistikos knygą „Prasmės beieškant“.

Iki pat paskutinio atodūsio dr. Julijonas Šalkauskas skaitė, rašė ir ugdė su kaupu išpildydamas kažkada duotą skautišką priesaiką „Tarnauti Dievui, Tėvynei, artimui ir būti pavyzdžiu kitiems“.

 

 

Lietuvos skautų sąjungos Suvažiavimas

Š.m. balandžio 8 d. įvyko Lietuvos skautų sąjungos Suvažiavimas. Jo metu patvirtinome naują mūsų organizacijos Įstatų projektą, kuris buvo sėkmingai patvirtintas Registrų centre š. m. gegužės 11 d. Taip pat, Suvažiavimo metu patvirtinome naujus Kontrolės komisijos ir Garbės Teismo nuostatus.

LSS Vyriausiąja skautininke buvo išrinkta sktn. vyr. sk. Dalia Rukšėnaitė. Pagal naujus Įstatus, LSS Tarybą dabar, kartu su vyr. skautininke, sudaro 11 žmonių: Tarybos pirmininkas vyr. sktn. s. v. Valentinas Šarėjus ir psktn. vyr. sk. Alina Gagytė, sktn. vyr. sk. Girmantė Vaitkutė, psktn. vyr. sk. Loreta Deveikytė-Ciunienė, vyr. sk. Ūla Jasiulevičiūtė, psktn. s. v. Rapolas Kuprys, psktn. s. v. Tomas Seliatyckis, psktn. s. v. Aurimas Skaržinskas, psktn. Kastytis Trapinskas ir psktn. s. v. Sigitas Stacevičius.

Išrinkome ir Šakų vyriausiuosius skautininkus. Seserijos vyr. skautininke tapo sktn. vyr. sk. Girmantė Vaitkutė, Brolijos vyr. skautininku – psktn. s. v. Aurimas Skaržinskas, o ASS Pirmininku – psktn. Kęstutis Dapkevičius.

Visi dokumentai jau išsiųsti vienetų vadovams, o visi kiti jau neužilgo galės su jais susipažinti dokumentų skiltyje.

Linkime naujiesiems Lietuvos skautų sąjungos vadovams sėkmės. Budėkime!