Kategorija: Skautų apskritasis stalas

Lietuvos skautiškų organizacijų apskritojo stalo komentaras dėl svastikos ordino


Lietuvos skautiškų organizacijų apskritasis stalas

Komentaras dėl svastikos ordino

Reaguodami į internete išleistą Andriaus Tapino įrašą dėl Jūrų skautijos „Divytis“ organizacijos įteikto apdovanojimo, norime pakomentuoti istorinę jo prasmę. Taip pat, šiuo komentaru siekiame paaiškinti skautiškų organizacijų veiklą Lietuvoje bei suteikti istorinės informacijos apie mūsų bendradarbiavimą. Daug dirbame su tautinėmis bendrijomis visoje Lietuvoje ir nuo 2018 m. vasaros esame pradėję plėsti skautiškas veiklas kartu su Lietuvos žydų bendruomenės jaunimu. Artimai bendradarbiaujame ir su tarptautiniu žydų skautų forumu. Gerbiame tautinių bendrijų kultūrinį palikimą, Holokausto aukų atminimą ir suprasdami šio klausimo jautrumą, nei viena žemiau pasirašiusių skautiškų organizacijų, neturi tokių apdovanojimų kaip „svastikos ordinas“, kuris kitos Lietuvoje veikiančios skautiškos organizacijos – Jūrų skautijos „Divytis“ 2018 m. kovo 11 d. buvo įteiktas seimo nariui Valerijui Simulik.

Šis svastikos arba saulės ordinas skautų judėjimo istorijoje atsirado tarpukariu, kai A. Smetonos laikais Lietuvos skautų sąjunga (LSS) buvo suvalstybinta organizacija. Šiuo metu yra randama apie šešiolika šio apdovanojimo variacijų. Sovietai šią, tarpukariu veikusią skautišką organizaciją, ir jos simboliką uždraudė, o nuo karo ir represijų pabėgę skautai išeivijoje atsikūrė ir apdovanojimų bei ordinų pavadinimus pakeitė, tad nuo septintojo dešimtmečio Geležinio vilko ordinas tapo Gedimino, o svastikos – padėkos ordinu.

Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo susikūrė ir veikia 10 skirtingų skautiškų organizacijų. Jūrų skautija „Divytis“ yra viena iš jų. Ji nepriklauso Pasaulinei skautų organizacijai ir nėra tiesioginė Lietuvos skautų sąjungos, veikusios prieš karą, palikuonė. Pasak skautų istoriko Giedriaus Globio: „Jūrų skautija „Divytis“ nėra ir negali būti Lietuvos skautų sąjungos perėmėjas, todėl naudoti vos ne septyniasdešimties metų svetimos organizacijos garbės ženklus itin neetiška“.

Pabrėžiame, kad žemiau pasirašiusios skautiškos organizacijos intensyviai dirba su jaunų žmonių įtrauktimi ir įgalinimu. Bendradarbiavimas ir ryšių palaikymas bei skirtingų tautinių bendrijų įtraukimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų. 2018 m. vasarą jubiliejinėje stovykloje „Laužų karta“ dalyvavo skautai iš Ukrainos, Izraelio, Egipto, Prancūzijos bei daugelio kitų šalių, o stovyklą organizavo visos skautiškos organizacijos. Šių metų vasario 16 d. minėjimą organizuojame kartu su Lietuvos lenkų harceriais (skautais). Visos skautiškos organizacijos savo metodiką, jaunimo programos gaires bei pagrindinius veiklos principus grindžia tolerancija, įtrauktimi ir pagarba artimui.

Skautiškų organizacijų apskritojo stalo pirmininkas Vaidas Ulkė
Lietuvos skautijos Tarybos pirmininkė Loreta Baumgartner
Lietuvos skautų sąjungos vyriausioji skautininkė Dalia Trapinskienė
Žemaitijos skautų organizacijos vyriausioji skautininkė Dovilė Byčienė
Lietuvos lenkų harcerių (skautų) sąjungos pirmininkas Pavel Giliauskas
Studentų skautų organizacijos pirmininkė Gintarė Valterytė

LSS Taryba informuoja #1

2017 m. birželio 10 d. vyko Lietuvos skautų sąjungos Tarybos posėdis.

Taryba priėmė naujus uniformos nuostatus, papildė vyresniškumo laipsnių ir sutrumpinimo nuostatus. Su naujais ir atnaujintais nuostatais galite susipažinti internete: skautas.lt/dokumentai

Lietuvos skautų sąjungos taryba 2017-2019Taip pat Taryba priėmė sprendimą, kad Lietuvos skautiškų organizacijų Apskritajame stale Lietuvos skautų sąjungai atstovaus Lietuvos skautų sąjungos Vyriausioji skautininkė sktn. vyr. sk. Dalia Rukšėnaitė (su balso teise) ir Tarybos narys psktn. sk. v. Aurimas Skaržinskas (be balso teisės).

Linkime sėkmės sesei Daliai ir broliui Aurimui!

Lietuvos skautų sąjungos Tarybos informacija

Išrinkta Lietuvos skautiškų organizacijų Apskritojo stalo pirmininkė

lss_smallŠių metų kovo 2 d. Lietuvos skautiškų organizacijų susitikime, remiantis jau metus laiko galiojančiu Apskritojo stalo Reglamentu, buvo išrinkta Apskritojo stalo pirmininkė. Ja pakartotinai metų kadencijai tapo Lietuvos skautijos atstovė vyresn. sktn., gilv., fil. Gražina Kačergytė.

Taip pat posėdyje buvo svarstytas artėjančios Jubiliejinės stovyklos juridinis statusas, paruošiamieji stovyklos darbai.

Remiantis Reglamentu, nuo 2010 m. Apskritasis stalas veiklą plėtoja šiomis kryptimis:

  • skautų organizacijų veiklos koordinavimo plėtojimo, vadovaujantis skautų judėjimo įkūrėjo lordo Roberto Baden-Powell‘io suformuluotomis vertybėmis;
  • ­Lietuvos skautų istorijos puoselėjimo ir teigiamo vieningo skautų įvaizdžio formavimo;
  • ­bendradarbiavimo organizuojant bendrą Jubiliejinę stovyklą 2013 m.;
  • ­skautiškų organizacijų veiklos koordinavimo organizuojant tradicines šventes, renginius ir mokymus, rengiant ir leidžiant skautišką literatūrą;
  • ­siekiant neformaliojo ugdymo pripažinimo Lietuvoje.

Pagrindinės pirmininkės atsakomybės bus organizuoti ir vesti posėdžius, užtikrinti vidinę komunikaciją tarp Apskritojo stalo narių, atstovauti bendrai suformuluotai Apskritojo stalo nuomonei ir pozicijai. Taip pat į pirmininkės pareigas įeis Etikos ir ginčų sprendimo darbo grupės koordinavimas.

Apskritojo stalo posėdžiai ir susitikimai yra atviri visoms skautiškoms organizacijoms ir socialiai atsakingiems, skautiškas vertybes puoselėjantiems Lietuvos piliečiams ir rėmėjams.

Kur yra noras, ten yra kelias! (B.P.)

Lietuvos skautiškų organizacijų Apskritojo stalo informacija

Neformaliojo ugdymo koncepcija: kokią ateities Lietuvą kurs jauni žmonės?

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys narės, siekia kuo veiksmingiau tobulinti savo švietimo sistemą, kad ji padėtų jauniems žmonėms įgyti šiandieniniam gyvenimui reikalingų žinių, gebėjimų, įgūdžių. Tačiau dėl kultūrinių, istorinių, socialinių priežasčių iki šiol didžiausias dėmesys buvo skiriamas tik formaliojo švietimo sričiai bei jo reformoms.

Neformalusis ugdymas, laikomas lygiaverčiu formaliajam daugelyje ES šalių, nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje ilgą laiką nesulaukė dėmesio. Todėl nenuostabu, kad iki šiol jis atlieka tik formaliojo ugdymo papildymo funkciją ir sąvokos – neformalusis švietimas, neformalusis ugdymas, papildomasis ugdymas – yra painiojamos. Nenuostabu, kad jau pora mėnesių įvairiuose susirinkimuose, Seime bei virtualioje erdvėje išsakoma aštri kritika dėl Švietimo ir mokslo ministerijos rengiamos Neformaliojo ugdymo koncepcijos.

Nevyriausybinės organizacijos seniai laukė valstybės dėmesio neformaliajam ugdymui ir labai džiaugiasi jo pagaliau sulaukę: tiek pačiam neformaliajam ugdymui, tiek nevyriausybinėms organizacijoms kaip neformaliojo ugdymo teikėjoms.

Nors jau antras dešimtmetis Lietuva eina pasirinktu demokratinio valstybės valdymo keliu, tačiau lig šiol visuomenė nesuvokia nevyriausybinių organizacijų reikšmės pilietinės ir demokratinės visuomenės savikūrai, be kurios neįmanoma realizuoti demokratijos. Nevyriausybinės organizacijos valstybėje sudaro prielaidas piliečiams jungtis į grupes, ginti visuomeninius interesus bei atstovauti jiems, reikštis solidarumui. Valstybės įstatymai užtikrina demokratijos principų įgyvendinimą nevyriausybinių organizacijų valdyme ir struktūroje, todėl dalyvavimas jų veikloje suteikia galimybes jauniesiems piliečiams dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, sąmoningai rinktis, prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, t. y., mokytis demokratijos.

Kuo skiriasi neformalusis ir formalusis ugdymas?

Neformaliajame ugdyme naudojami kitokie ugdymo metodai, kitaip organizuojamas ugdymo procesas ir siekiama kitų tikslų nei formaliajame. Jei formaliajame ugdyme svarbiausia yra tam tikrai profesijai reikalingi įgūdžiai ir gebėjimai (tokie kaip mokėjimas groti instrumentu, išlavinta klausa ir muzikinis išsilavinimas studijuojant muzikos mokykloje), tai neformaliajame ugdyme svarbiausias – bendrųjų socialinių ir asmeninių kompetencijų lavinimas (tokių kaip bendravimo, bendradarbiavimo, pasitikėjimo savimi, savivertės, laiko planavimo, atsipalaidavimo, sveikos gyvensenos ir kt.).

Nesusipratimas, kad meno ir sporto mokyklos vadinamos neformaliojo švietimo mokyklomis, nes jos ugdymo procesą organizuoja lygiai taip pat kaip ir formalųjį švietimą teikiančios mokyklos, be to, jos orientuotos į profesionalių muzikantų, dailininkų ir sportininkų rengimą (kas, be abejonės, yra labai reikalinga Lietuvai). Pažiūrėkime, pagal ką Lietuvoje yra vertinamas, pavyzdžiui, trenerio darbas? Pagal jo treniruojamų sportininkų sportinius laimėjimus varžybose. Didžiausi pinigai ir dėmesys yra skiriami profesionaliajam sportui. O sportuoti turėtų visi, nes judėjimas yra sveikatos pagrindas, ligų prevencija, ir treneris turėtų būti vertinamas pagal tai, keliems vaikams ir jauniems žmonėms jam pavyko perduoti sportavimo, teisingos laikysenos, kūno suvokimo ir kontrolės, sveikos gyvensenos žinias bei įgūdžius.

Taigi neformaliajame ugdyme sportas, muzika, dainavimas yra ne tikslas, o priemonė ugdyti socialines ir asmenines kompetencijas, reikalingas adekvačiam suaugusio žmogaus gyvenimui.

 

Neformalusis ugdymas ir nevyriausybinės organizacijos

Nevyriausybinės organizacijos, teikiančios paslaugas socialiai pažeidžiamiems jaunuoliams, naudoja neformaliojo ugdymo metodus siekdamos didinti jų mokymosi ir darbo motyvaciją, taip pat lavina jų socialines ir asmenines kompetencijas. Dauguma šių jaunuolių patyrė nesėkmę formaliojo švietimo sistemoje, todėl jiems reikia kitokių ugdymo būdų ir metodų.

Naryste paremtos nevyriausybinės jaunimo organizacijos – tokios kaip skautai, ateitininkai – siūlo ir naudoja nuoseklias, amžiaus raidos tarpsnius atitinkančias, tęstines neformaliojo ugdymo programas. Taip pat jos pagal savo sąrangą ir valdymo struktūrą įtraukia vaikus ir jaunimą (narius) į sprendimų priėmimo procesus, t. y., moko juos demokratijos pagrindų, demokratijos abėcėlės.

Tikrasis pilietinis ugdymas vyksta ne tik mokyklose per pilietiškumo pamokas, bet ir nevyriausybinėse jaunimo organizacijose – moksleivių parlamentuose, studentų atstovybėse, kur nariai patys priima sprendimus ir juos įgyvendina, prisiima atsakomybę už organizacijų veiklos planus ir jų įgyvendinimą.

 

Neformaliojo ugdymo koncepcijos projektas Ateitininkų Federacijos akimis

Atidžiai susipažinę su Neformaliojo ugdymo koncepcijos projektu matome, kad ypatingą vaidmenį jaunuomenės ugdyme galėtų suvaidinti jaunimo narystės organizacijos. Kol kas jaunimo narystės organizacijos vis dar nėra pripažįstamos kaip ypatingas jaunimo ugdymo metodas, kuris reikalauja nuolatinio įdirbio ir pastangų bei ilgalaikio įsipareigojimo. Dabar egzistuojantys jaunimo veiklos ir ugdymo modeliai daugiausiai orientuoti į trumpalaikes iniciatyvas bei į jaunimo vartojimą orientuotas paslaugas. Tokiu būdu nėra pakankamai ugdomi jaunimo gebėjimai prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus bei asocijuotis kryptingai veiklai, kuri ypač svarbi brandžios ir atsakingos pilietinės visuomenės raidai.

Ateitininkų Federacija, viena iš nedaugelio visuomeninių jaunimo narystės organizacijų, savo veiklą pradėjusi prieš šimtmetį, vienija besimokantį jaunimą (moksleivius ir studentus) ir mokslus baigusius organizacijos narius. Organizacija siekia sudaryti palankias galimybes jaunimo saviugdai ir aktyviam dalyvavimui kultūriniame, visuomeniniame, religiniame krašto gyvenime. Ateitininkų veikla remiasi penkiais ateitininkų principais: katalikiškumu, inteligentiškumu, tautiškumu, visuomeniškumu ir šeimyniškumu. Organizaciją sudaro keturios savarankiškai veikiančios sąjungos: moksleivių, studentų, sendraugių bei prie Ateitininkų Federacijos veikianti jaunųjų ateitininkų sąjunga bei kraštuose veiklą koordinuojančios vietovės. Šiuo metu organizacijos narių sąrašuose yra daugiau nei 2500 narių bei 99 vienetai (kuopos, korporacijos, klubai).

 

Neformaliojo ugdymo koncepcijos projektas skautų akimis

Skautiškos organizacijos, vienijančios per 7000 aktyvių narių, veikiančių visoje Lietuvoje, palaiko Neformaliojo ugdymo koncepcijos projektą, kadangi jame, visų pirma, mato sudaromas ugdymo galimybes tiems, kuriems neformalusis ugdymas yra reikalingiausias – vaikams ir jaunuoliams, kurie dėl įvairiausių priežasčių šiuo metu neturi galimybių lankyti būrelių, užsiimti įdomia veikla, prasmingai leisti laisvalaikį bei kitaip ugdytis.

Skautiški ugdymo metodai – vis kintantys, lanksčiai prisitaikantys prie laikmečio – gyvuoja jau 102 metus ir sėkmingai taikomi 216-oje pasaulio šalių. Esminiai skautų ugdymo principai yra pagrįsti laisvu asmens pasižadėjimu laikytis priesakų, mokytis veikiant; veikla organizuojama mažose grupėse, kuriose, padedant suaugusiems, skatinami atradimai ir atsakomybė, mokoma vadovauti sau ir kitiems, bendradarbiauti, ugdomas charakteris, įgyjama pasitikėjimo savimi, atrandama įvairiopų gabumų. Naudojamos įvairių veiklos sričių patyrimo programos, pagrįstos dalyvių interesais (įskaitant žaidimus, naudingus įgūdžius ir tarnavimą bendruomenei), veikiama gamtoje. Šiuo metu skautiškas judėjimas vienija 28 milijonus žmonių visame pasaulyje ir yra pripažintas vienu iš šešių svarbų indėlį jaunimo ugdyme atliekančių judėjimų (kartu su Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio, Jaunųjų vyrų ir moterų krikščionių (YMCA, YWCA), Pasaulio skaučių asociacijomis).

Neformaliojo ugdymo koncepcija negriauna dabar gyvuojančios neformaliojo švietimo/ugdymo sistemos, bet suteikia galimybę prie šio ugdymo proceso aktyviau prisidėti toms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios turi ypač didelę, laiko patikrintą patirtį ugdant jaunuomenę. Taip pat manome, kad visiems – tiek gabiems vaikams ir jaunuoliams, tiek mažiau gabiems ir mažiau galimybių turintiems turėtų būti sudarytos tos pačios sąlygos ugdytis bei stiprinti savąjį potencialą – to ir siekiama Neformaliojo ugdymo koncepcijos projektu..

Tik bendromis visų ugdymo proceso dalyvių – asmenų, įstaigų ir organizacijų – pastangomis galime iš esmės prisidėti prie brandaus, kūrybingo ir atsakingo jaunimo ugdymo.

Neformaliojo ugdymo koncepcijos projektas

http://www.lvjc.lt/uploads/File/kiti/2009/neformaliojo_ugdymo_koncepcijos_projektas.doc

Ateitininkų Federacija

Lietuvos skautija

Lietuvos skautų sąjunga

Lietuvos skaučių seserija

Lietuvos jūrų skautija

Žemaitijos skautų organizacija

Įvyko XIII – asis Lietuvos skautų ir skaučių organizacijų „Apskritojo stalo“ susitikimas

Kovo 28 dieną įvyko XIII – asis Lietuvos skautų ir skaučių „Apskritojo stalo“ susitikimas, kurį organizavo Lietuvos jūrų skautija. Į Kaune vykusį susitikimą atvyko šešių organizacijų atstovai: Lietuvos jūrų skautijos, Lietuvos skaučių seserijos, Lietuvos skautijos, Lietuvos skautų sąjungos, Studentų skautų organizacijos ir Žemaitijos
skautų organizacijos.

Pirmuoju klausimu susitikime buvo aptartas ir baigtas nagrinėti Lietuvos skautų ir skaučių organizacijų Apskritojo stalo darbo reglamentas. Norime pabrėžti, kad atkreiptumėte dėmesį į pasikeitusį Apskritojo stalo darbo reglamento pavadinimą. Dabar šis reglamentas turi būti apsvarstytas organizacijų „viduje“ ir jei nebus išreikšta jokių priekaištų kito susitikimo metu, reglamentas bus patvirtintas.

Sekantis klausimas buvo apie būsimą Jubiliejinę stovyklą. Dauguma organizacijos atstovų trumpai išsakė savo nuomonę kaip įsivaizduoja Jubiliejinę stovyklą, į ką visų pirma turėtume atkreipti dėmesį žengiant pirmuosius organizavimo žingsnius ir kas turėtų suformuoti būsimos Jubiliejinės stovyklos viziją.

Studentų skautų organizacija pristatė skautišką žurnalą „Mūsų vytis“. Žurnalo leidėjai mielai įdėtų kitų organizacijų vadovų pasisakymus ar norima tema parašytus straipsnius.

Kitą susitikimą, kuris įvyks gegužės 16 dieną, organizuoja Lietuvos skautų sąjunga.

Septintasis Lietuvos skautiškųjų organizacijų susitikimas

 Šeštadienį, susirinkę septintąjį kartą,  Vilniuje bendrus klausimus sprendė Lietuvos skautiškųjų organizacijų atstovai. Susitikimui, kuriame dalyvavo Lietuvos skautų sąjungos, Lietuvos jūrų skautijos, Lietuvos jaunųjų krikščionių skautų ir skaučių sąjungos, Lietuvos skautijos, Lietuvos skaučių seserijos, Žemaitijos skautų organizacijos, taip pat Lietuvos nacionalinės Europos skautų asociacijos ir Lietuvos lenkų harcerų sąjungos atstovai, pirmininkavo Lietuvos jaunųjų krikščionių sąjungos skautai.
Posėdžio metu buvo aptarta Betliejaus taikos ugnies akcijos eiga, išryškinti spręstiniausi klausimai ateičiai; sutarta akcijos organizavimo darbus gerokai paankstinti.Visų organizacijų atstovai pritarė bendriems organizacijų veiklos
taškams – renginiams, bendram skautų įvaizdžio formavimui visuomenėje; kai kuriuos bendradarbiavimo klausimus susitarta nuodugniau aptarti ir plėtoti atskiruose susitikimuose. Besiruošdamos lordo R. Baden – Powell‘io gimimo dienos šventei ir Susimąstymo dienai vasario 22-ąją, organizacijos taip pat brandina įdėjas Lietuvos skautų gimtadienio šventimui, bei rudenį vyksiančiai Gerojo darbelio dienai.Kitą Lietuvos skautiškųjų organizacijų apskritojo stalo susitikimą, vyksiantį balandžio 12-ą dieną, rengs Žemaitijos skautų organizacija.

 

Įvyko šeštasis Lietuvos skautiškųjų organizacijų susitikimas

Sekmadienį Kaune šeštą kartą susitiko Lietuvos skautiškosios organizacijos. Susitikimą, kuriame dalyvavo Lietuvos skautų sąjungos, Lietuvos jūrų skautijos, Lietuvos skaučių seserijos, Lietuvos skautijos, Žemaitijos skautų organizacijos, Suaugusių skautų bendrijos bei Nacionalinio M.K. Čiurlionio muziejaus atstovai, šįkart rengė
Lietuvos jūrų skautija.

Susitikimo metu buvo aptarti 2007-aisiais metais visoje Lietuvoje vykę bendri skautų šimtmečio renginiai – Betliejaus taikos ugnis, Gerojo darbo diena, Skautų šimtmečio parodos atidarymas, padėkota muziejaus atstovei
V. Sirvydaitei – Rakutienei už parodos surengimą. Taip pat posėdyje buvo išsakytos organizacijų nuomonės, vizijos bei lūkesčiai dėl tolimesnės „Apskritojo stalo“ veiklos. Visos organizacijos sutarė, jog tarpusavio bendradarbiavimas Lietuvos skautams yra labai reikalingas ir naudingas; sutarta, jog bendrais renginiais bei kitomis priemonėmis organizacijos ir toliau stiprins tarpusavio ryšius, supratimą ir bendravimą.Kitas Lietuvos skautiškųjų organizacijų
„Apskritojo stalo“ susitikimas įvyks 2008-ųjų metų vasario 2 dieną Vilniuje. Susirinkimą, kurio metu bus svarstomas ir sudaromas naująsis bendrų renginių planas, rengs Lietuvos jaunųjų krikščionių sąjungos skautai ir skautės.
LSS informacija

Trečiasis jungtinis Lietuvos skautų renginys: Skautų Šimtmečio paroda!

Š.m. gegužės 12 dieną Kaune, istorinėje Prezidentūroje, įvyks trečiojo jungtinio Lietuvos skautiškųjų organizacijų renginio – Skautų Šimtmečio parodos atidarymo ceremonija. Parodai buvo pradėta ruoštis beveik prieš
metus, kai pirmą kartą susitikę Lietuvos skautiškųjų organizacijų atstovai pritarė Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus atstovų iškeltai idėjai.

Šioje parodoje bus eksponuojami organizacijų ir muziejaus surinkti eksponatai, pristatoma kiekviena organizacija. Ekspozicija veiks iki metų pabaigos.

Kviečiame visus atvykti į Šimtmečio parodos atidarymo šventę Kaune gegužės 12 dieną, šeštadienį. Šventės eiga:

13.00 – Lietuvos skautų organizacijų rikiuotė Kauno istorinės Prezidentūros
kieme. Šventės dalyvius pasveikins Respublikos Prezidentas Valdas
Adamkus. Įvyks organizacijų raportai ir visi kartu atliksime plačiai
žinomą skautų dainą „Laužai liepsnoja vakaruos“

14.00 – Šimtmečio Parodos lankymas

16.00 – Išvykstame į Panemunę sodinti ąžuoliukų

18.00 – Pabaiga

Šventėje dalyvaujame skautiškai uniformuoti.

Daugiau informacijos: brolis Gintautas, tel.: 8 67467622; gintas@skautas.lt

Atvyk į Skautų Šimtmečio parodą!

Įvyko penktasis Lietuvos skautiškųjų organizacijų susitikimas

Gegužės 1-ąją dieną Vilniaus Mokytojų namuose penktąkart susitiko Lietuvos skautiškosios organizacijos. Laikantis rotacijos principo šįkart susitikimą organizavo Lietuvos skaučių seserija (prieš tai rengtisusitikimus jau teko Studentų skautų organizacijai, Lietuvos skautijai ir Lietuvos skautų sąjungai).

Susitikimo metu buvo suderintos svarbiausios gegužės 12 dienos įvyksiančio kone svarbiausiojo jungtinio
Lietuvos skautų renginio – Šimtmečio parodos atidarymo – detalės, tvarka, numatytas skautiškas ekspozicijos papuošimas. Taip pat sutarta dėl kai kurių įdomių skautų rikiuotės detalių (jos visos bus aprašytos netrukus portale pasirodysiančiame kvietime į Šimtmečio parodos atidarymą).

Kitas organizacijų susitikimas numatytas po visų renginių – rugsėjo pabaigoje.

Lietuvos skautų sąjungos informacija

IV-asis Lietuvos skautiškųjų organizacijų susitikimas

Praėjusį šeštadieni (vasario 10-ą dieną) įvyko ketvirtasis Lietuvos skautiškųjų organizacijų „Apskritojo stalo“ susitikimas. Šįsyk Vilniaus Arkivyskupijos jaunimo centre jį rengė Studentų skautų korporacija „Vytis“ ir Akademinė skaučių draugovė.

Susitikimo metu organizacijų atstovai buvo supažindinti su jungtinės Lietuvos skautų akcijos – Betliejaus taikos ugnies – eiga, apimtimi, taip pat buvo aptartos kitąmet taisytinos vietos. Taip pat buvo pristatyta Skautų Šimtmečio parodos, kurios atidarymas vyks š.m. gegužės 12 dieną Kaune, prie istorinės Prezidentūros, organizavimo eiga bei poreikiai; susitarta, jog netrukus skautai ir visuomenė sužinos kaip kita akcija – Gerojo darbo diena – bus matoma Lietuvos miestuose ir miesteliuose bei kaip joje bus galima sudalyvauti.

Kitas organizacijų susitikimas numatytas š.m. balandžio 28 dieną.

Lietuvos skautų sąjungos informacija