Kategorija: Visuomenė

Lietuvos skautiškų organizacijų apskritojo stalo komentaras dėl svastikos ordino


Lietuvos skautiškų organizacijų apskritasis stalas

Komentaras dėl svastikos ordino

Reaguodami į internete išleistą Andriaus Tapino įrašą dėl Jūrų skautijos „Divytis“ organizacijos įteikto apdovanojimo, norime pakomentuoti istorinę jo prasmę. Taip pat, šiuo komentaru siekiame paaiškinti skautiškų organizacijų veiklą Lietuvoje bei suteikti istorinės informacijos apie mūsų bendradarbiavimą. Daug dirbame su tautinėmis bendrijomis visoje Lietuvoje ir nuo 2018 m. vasaros esame pradėję plėsti skautiškas veiklas kartu su Lietuvos žydų bendruomenės jaunimu. Artimai bendradarbiaujame ir su tarptautiniu žydų skautų forumu. Gerbiame tautinių bendrijų kultūrinį palikimą, Holokausto aukų atminimą ir suprasdami šio klausimo jautrumą, nei viena žemiau pasirašiusių skautiškų organizacijų, neturi tokių apdovanojimų kaip „svastikos ordinas“, kuris kitos Lietuvoje veikiančios skautiškos organizacijos – Jūrų skautijos „Divytis“ 2018 m. kovo 11 d. buvo įteiktas seimo nariui Valerijui Simulik.

Šis svastikos arba saulės ordinas skautų judėjimo istorijoje atsirado tarpukariu, kai A. Smetonos laikais Lietuvos skautų sąjunga (LSS) buvo suvalstybinta organizacija. Šiuo metu yra randama apie šešiolika šio apdovanojimo variacijų. Sovietai šią, tarpukariu veikusią skautišką organizaciją, ir jos simboliką uždraudė, o nuo karo ir represijų pabėgę skautai išeivijoje atsikūrė ir apdovanojimų bei ordinų pavadinimus pakeitė, tad nuo septintojo dešimtmečio Geležinio vilko ordinas tapo Gedimino, o svastikos – padėkos ordinu.

Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo susikūrė ir veikia 10 skirtingų skautiškų organizacijų. Jūrų skautija „Divytis“ yra viena iš jų. Ji nepriklauso Pasaulinei skautų organizacijai ir nėra tiesioginė Lietuvos skautų sąjungos, veikusios prieš karą, palikuonė. Pasak skautų istoriko Giedriaus Globio: „Jūrų skautija „Divytis“ nėra ir negali būti Lietuvos skautų sąjungos perėmėjas, todėl naudoti vos ne septyniasdešimties metų svetimos organizacijos garbės ženklus itin neetiška“.

Pabrėžiame, kad žemiau pasirašiusios skautiškos organizacijos intensyviai dirba su jaunų žmonių įtrauktimi ir įgalinimu. Bendradarbiavimas ir ryšių palaikymas bei skirtingų tautinių bendrijų įtraukimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų. 2018 m. vasarą jubiliejinėje stovykloje „Laužų karta“ dalyvavo skautai iš Ukrainos, Izraelio, Egipto, Prancūzijos bei daugelio kitų šalių, o stovyklą organizavo visos skautiškos organizacijos. Šių metų vasario 16 d. minėjimą organizuojame kartu su Lietuvos lenkų harceriais (skautais). Visos skautiškos organizacijos savo metodiką, jaunimo programos gaires bei pagrindinius veiklos principus grindžia tolerancija, įtrauktimi ir pagarba artimui.

Skautiškų organizacijų apskritojo stalo pirmininkas Vaidas Ulkė
Lietuvos skautijos Tarybos pirmininkė Loreta Baumgartner
Lietuvos skautų sąjungos vyriausioji skautininkė Dalia Trapinskienė
Žemaitijos skautų organizacijos vyriausioji skautininkė Dovilė Byčienė
Lietuvos lenkų harcerių (skautų) sąjungos pirmininkas Pavel Giliauskas
Studentų skautų organizacijos pirmininkė Gintarė Valterytė

1988-11-14 – Atgimusios Lietuvos skautų gimtadienis!

Nuotrauka: Andriaus Petrulevičiaus

Nuotrauka: Andriaus Petrulevičiaus

Ar žinai, kad 1988 11 14 yra atgimusios Lietuvos skautų sąjungos gimtadienis? Tą dieną buvo įkurtas Lietuvos skautų sąjungos atkuriamasis štabas. Šio štabo veikla yra šiandien vykstančios skautiškos veiklos pradžia ir šaknys. Atkūrėjai: vilniečiai Daiva bei Artūras Andriušaičiai ir išeivijos sesė Stefa Gedgaudienė. Šie žmonės su Sąjūdžio finansine ir kitokia pagalba subūrė komandą, kuri per 5 mėnesius atliko didžiulį darbą:

  • Surinko, subūrė po visą Lietuvą išsibarsčiusius jau tada užsimezgusius pirmuosius skautiškos veiklos židinius (Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Varėnoje, Alytuje, Marijampolėje, Kybartuose, Vilkaviškyje, Klaipėdoje, Mažeikiuose, Šiauliuose ir Skaudvilėje) ir senuosius tarpukario skautus (žinomiausi: Stasys Jameikis, Romualdas Tupčiauskas, Alina Dvoreckienė, Feliksas Šakalys, Balys Gajauskas, Koleta Jurskienė, Algirdas Berkevičius ir kt.).
  • Išleido 6 numerius pirmojo skautiško leidinio „Skautas“, kuriame buvo visa svarbiausia informacija veiklai pradėti: istorija, B-P mintys, kandidato programa, patyrimo laipsnių programos, senųjų skautų prisiminimai ir kt.
  • Suorganizavo pirmąją visos Lietuvos skautų sueigą 1989m. vasario 12d. Vilniuje, Lietuvos Nepriklausomybei paminėti.
  • Paruošė pirmuosius vaikus įžodžiui 1989 balandžio 23 d. Vilniuje (ant Trijų Kryžių kalno), Kaune (ant Pyplių piliakalnio), Alytuje ir Varėnoje.
  • Galiausiai, parengė dokumentus ir suorganizavo atkuriamąjį Lietuvos skautų sąjungos suvažiavimą 1989 04 29-30. Skautai, yra pirmoji jaunimo organizacija, atsikūrusi ir oficialiai veikianti Lietuvoje nuo pat atgimimo pradžios!Štabo veikla buvo sekama KGB, pagal to laikmečio situaciją štabo nariai rizikavo savo gyvybe ir ateitimi. Nepamirškime aktyviausių štabo narių: Artūras Andriušaitis (Vilnius, štabo subūrėjas ir įgaliotinis), Daiva Kišerauskaitė (Vilnius, štabo administratorė), Ona Gricienė (Vilnius, štabo finansininkė), Rimantas Astrauskas (Vilnius, leidinio „Skautas“ redaktorius), Feliksas Šakalys ir Ričardas Malkevičius (Kaunas, pirmojo skautiško statuto ir nuostatų kūrėjai, atsakingi už veiklą Kauno krašte), Albinas Puidokas (Vilnius, atsakingas už veiklą Vilniaus krašte), Artūras Višnevskis (Mažeikiai, atsakingas už veiklą Žemaitijoje), Rimantas Ulevičius (Klaipėda, atsakingas už veiklą Mažojoje Lietuvoje) ir Sigitas Arnauskas (Varėna, atsakingas už veiklą Pietų Lietuvos krašte).

Daugiau apie atkuriamojo štabo veiklą skaitykite sesės Nomedos Bepirštytės straipsnyje 2018 m. žurnalo „Mūsų Vytis“ numeryje nr. 251/252 https://www.facebook.com/Mūsų-Vytis-568029329916666/

Skirk 2% Lietuvos skautų sąjungai

Mes esame Lietuvos skautų sąjunga – organizacija, kuri savanorystės pagrindu ugdo jaunimą dorais, tvirto būdo, sąmoningais valstybės piliečiais. Na, o JŪS galite mums padėti. Kaip? Skirdami 1 ar 2 % nuo jūsų sumokėto pajamų mokesčio.

 

2 % – daug ar mažai? Ar žinojote, kad 2% (vidutinio darbo užmokesčio) mums reiškia apie 20 litrų benzino kelionei į stovyklą, 15 pakelių grikių tunto vakarienei, 1 vadovo apmokymus privalomiems pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių ir turizmo renginių vadovo pažymėjimams. Mums 2 % yra daug ir už juos mes pasakysime AČIŪ dirbdami su jaunimu, ir taip kasdien kurdami gražesnį pasaulį ir geresnę ateitį Lietuvai.

 

Parama iš gyventojų pajamų mokesčio teikiama pateikus prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai iki 2018 metų gegužės 1 d. Prašymas yra nustatytos formos FR0512. Jo pateikimo būdai šie:

  • Elektroniniu būdu (per naudojamo elektroninio banko prieigą) adresu: http://deklaravimas.vmi.lt;
  • Užpildytą prašymo formą galite tiesiogiai įteikti savo gyvenamos vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinio skyriaus darbuotojui;
  • Voką su užpildyta prašymo forma galite išsiųsti paštu savo gyvenamosios vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniam skyriui.

Mūsų rekvizitai:
Lietuvos skautų sąjunga
Įmonės kodas 190748749

LSS Taryba informuoja #2

2017 m. liepos 28 d. įvyko Lietuvos skautų sąjungos Tarybos posėdis. Tarybos sprendimu paskautininkės laipsnis suteiktas sesei Ūlai Jasiulevičiūtei (įžodžio data 2017 07 28) ir vyresniojo skautininko laipsnis suteiktas broliui Gintautui Ciuniui.

Linkime sėkmės naujai skautininkei ir dėkojame broliui Gintautui už atsidavimą Lietuvos skautų sąjungai.

Lietuvos skautų sąjungos Tarybos informacija

Parama 2 proc. Lietuvos skautams

Lietuvos skautų sąjunga maloniai prašo Jūsų paremti mūsų įstaigą skiriant 1 ar 2 % nuo jūsų sumokėto pajamų mokesčio.

Parama iš gyventojų pajamų mokesčio teikiama pateikus prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai iki 2017 metų gegužės 1 d. Prašymas yra nustatytos formos FR0512. Jo pateikimo būdai šie:

  • Elektroniniu būdu (per naudojamo elektroninio banko prieigą) adresu: http://deklaravimas.vmi.lt;
  • Užpildytą prašymo formą galite tiesiogiai įteikti savo gyvenamos vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinio skyriaus darbuotojui;
  • Voką su užpildyta prašymo forma galite išsiųsti paštu savo gyvenamosios vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniam skyriui.

Mūsų rekvizitai:
Lietuvos skautų sąjunga
Įmonės kodas 190748749

Jūsų skirtą paramą panaudosime būstinės remonto darbams.

 

Pagarbiai Lietuvos skautų sąjungos nariai

Naujas jaunesniųjų skautų kaklaraištis

brown-scout-neckerchief2017 m. kovo 18 dieną įvykusiame Tarybos posėdyje buvo nuspręsta, kad jaunesnieji skautai turės du kaklaraiščius. Nuo šiol rožinį jaunesniųjų skautų kaklaraištį galės nešioti tik paukštytės, o vilkiukams yra sukurtas naujas rudos spalvos kaklaraištis.

Kviečiame vienetų vadovus nedelsti ir skautaujantiems vilkiukams pakeisti kaklaraiščius.


Lietuvos skautų sąjungos Taryba

Ar šiomis dienomis būna riterių?

Pranas_ZizmarasSklaidant istorijos puslapius kartais kyla klausimas, kas per žmonės buvo riteriai. Ar šiais laikais, kai esame įsukti į nuolatinį skubėjimą, kovą už būvį, nerimą ir abejones, egzistuoja žmonių riterių? Kas būtų šie antžmogiai?

Atsakyčiau, kad tai skautai. Juk ir skautų globėjas yra šv. Jurgis – riteris, nuolat kovojęs su blogiu.

Riteriškumas – tai viena iš savybių, kuriomis turi pasižymėti tikras skautas. Juk esame prisiekę tarnauti Dievui, Tėvynei ir padėti artimam. Taip pat visada sąžiningai atliekame pareigas, esame linksmi, susivaldome ir niekada neprarandame vilties. Na ir dar daug daug gražių žodžių reikėtų tarti broliams ir sesėms skautams. Juk taip gera, kai gali į nepažįstamą skautą kreiptis tokiu tauriu žodžiu – broli ar sese… Todėl kiekvienas skautas ir laimingas, juk turi tiek daug brolių ir sesių…

Vasario 2 dieną, Jėzaus Kristaus paaukojimo šventykloje dieną, prieš 110 metų gimė vienas garsiausių Vilniaus brolių, tikras riteris, skautų vadas, sporto organizatorius, visuomenės veikėjas ir Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas Pranas Žižmaras. Visas šio riterio gyvenimas, kaip ir dera skautui, buvo tarnavimas Dievui, Tėvynei ir artimui. Ir vargu ar pavyktų surasti tikro skauto pavyzdį, kaip Pranas ugdė to meto Vilniaus lietuvių vaikus ir jaunuolius. Šie, jei nepražuvo istorijos vingiuose, ir išlikę iki šių laikų, bet sulaukę itin garbaus amžiaus su pasididžiavimu ištaria: „Juk aš Žižmaro skautas!“, ir tada jokie fiziniai ar dvasiniai sunkumai yra niekis.

O ar šiais laikais yra tokių skautų? Žinoma, juk riteriškumo dvasios nepajėgi pražudyti jokia pagunda, našta ar aplinkybės. Todėl Lietuvos skautai, nelengvai ištrūkę iš mokslų ar darbų rutinos, atsisakę malonumų, praėjusį ketvirtadienį (vasario 2 dieną) rinkosi Turgelių gatvėje prie 8-to namo, kad pagerbtų savo didvyrį, legendą ir skautiško gyvenimo simbolį Praną Žižmarą. Galbūt, jei šio dvasios galiūno nebūtų nužudžiusi bolševikų pragaro mašina,  jis būtų įgyvendinęs savo svajonę – tapęs Lietuvos diplomatu ir toliau tęsęs tokį skautišką tarnavimą Tėvynei. Deja, į Vorkutos mėsmalę jis buvo ištremtas jau 1940 metais su pirmaisiais ir pačiais aktyviausiais. Nenuostabu, juk jis buvo sportininkų  vadovas, jaunimo dievaitis, nes būdamas gimnazijos mokytoju 1938 metais kovėsi, matyt, paskutinėje dvikovoje kardais LDK teritorijoje dėl įžeistos Lietuvos garbės, tad kas gali labiau jaudinti Tėvynei tarnauti trokštančio jaunimo vaizduotę.

O nužudytas garsusis skautas buvo žiauriai. Kaip savo knygoje „Vorkutos mirties lageriai“ (išleista 1997 metais) rašė tremtinys Algirdas Šerėnas, anot Maksimo Gorkio buvusios gydytojos p. Bliumos, Šangalio ligoninėje gulėjo Vilniaus lietuvių didvyris Pranas Žižmaras. Vėliau jis buvo rastas nuskendęs tos pačios ligoninės šulinyje…

Net praėjus daugiau nei 70-čiai metų po šio skautų dievaičio mirties, skautai kasmet renkasi jo pagerbti. Gal jų gretos ir ne tokios gausios kaip anuomet, bet jaunesnieji iš vyresniųjų nuolat vis atranda savo pasirinktos tarnystės idealą.

Šiais metais prie P. Žižmaro namo Turgelių g. 8 jo pagerbti atėjo skautai iš Lietuvos skautų sąjungos Atžalyno tunto Prano Žižmaro draugovės (vadovaujami draugininko brolio Kasparo Jurkevičiaus), Akademinio skautų sąjūdžio ir Europos skautų  būrio (vadovaujami būrio vado padėjėjo brolio Ugniaus).

Lietuvos skautų sąjungos Akademinio skautų sąjūdžio atstovas brolis Justas Arasimavičius trumpai susirinkusiems papasakojo P. Žižmaro istoriją primindamas jo skautų pasirodymą Vilniuje per Tautos patriarcho ir skautų globėjo dr. Jono Basanavičiaus laidotuves (1927 metais), Lietuviškos trispalvės iškėlimą Vilniaus Gedimino pilies bokšte (1928 metais), garsiąją dvikovą (1938 metais) ir dar keletą gražių šio riterio darbų, kurie jį įamžino. Iš teatrologės ir Prano Žižmaro dukterėčios Gražinos Mareckaitės knygos „Debesų karžygys. Legenda apie Praną Žižmarą“ (išleistos 2007 metais), skautas akademikas perskaitė gražią citatą iš lenkų istoriko V.Vielhorskio knygos. Šiam istorikui likimas lėmė su P. Žižmaru susidurti sovietinėje kameroje: „<…> 33 metų lietuvis Pranas Žižmaras, lietuviško sportinio gyvenimo Vilniaus krašte vadovas, mūsų politinis priešas. Garbingas, kilnus, riteriškas ir geras žmogus. Pamilau aš jį.“ Ar įmanoma geriau apibūdinti tikrą riterį?

Taip ir šių dienų skautai, kad ir iš jau minėtos Žižmaro vardo draugovės, ištrūko iš gausybės darbų gniaužtų, atvyko ir iškėlė Žižmaro draugovės vėliavą ir kartu su kitais skautais ir jiems prijaučiančiaisiais sugiedojo Tautišką giesmę brangaus Tautos sūnaus atminimui.

Ten pat, prie Turgelių gatvės 8-tojo namo, susitikome ir su jau minėta knygos apie P. Žižmarą autore bei jo dukterėčia Gražina Mareckaite. Ji papasakojo paskutines žinias, kurias apie savo dėdę jai pavyko neseniai sužinoti. Minėjime dalyvavę Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus darbuotojai ir direktorė Jolanta Paškevičienė visus susirinkusiuosius pakvietė į iškilmingą skautų rikiuotę Žižmaro garbei šių metų vasario 16 dieną 13 valandą Šlapelių muziejaus kiemelyje. Taip pat muziejuje bus eksponuojama ir skautiškų akimirkų nuotraukų paroda.

Padarę bendrą nuotrauką (fotografavo jau anksčiau minėtas garsaus tremtinio Algirdo Šerėno giminaitis Jonas Šerėnas), skautai ir jų draugai skubėjo į Jėzuitų gimnazijos koplyčią, kur šventas mišias už Praną Žižmarą, jo seserį dvynę mokytoją Veroniką Žižmaraitę-Mareckienę ir visus skautus aukojo kunigas skautininkas Antanas Saulaitis. Per mišias giedojo čia pat suburtas skautų ir neskautų choras, kuris tik įrodė, kad esant gerai valiai ir jaučiant savo darbo kilnumą galima ir kalnus nuversti. Brolis Antanas Saulaitis pamoksle prisiminė savo skautiškąsias stovyklas ir gražiu pavyzdžiu priminė, kad skautų daromi maži geri darbeliai gali sudrebinti pasaulį.

Vėliau mišių dalyviai buvo pakviesti į virš koplyčios esantį tikybos kabinetą išgerti skautiškos arbatos ir pasidalinti pyragaičiu, kurį dovanojo buvusi tikybos mokytoja, ateitininkė, sendraugė ir labai gerbiamo skautų vado dr. Juliaus Šalkausko žmona mokytoja Ritonė Šalkauskienė. Čia visiems dalinantis saldumynais ir geriant arbatą toliau liejosi gražūs prisiminimai ir poezijos posmai, kurie darsyk visus paskatino permąstyti, kokia didelė yra skautiško mažo gero darbelio galia.

Lietuvos skautų sąjungos Akademinis skautų sąjūdis dėkoja visiems dalyvavusiems skautams ir juos mylintiems, o ypač – Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejui, kuris su džiaugsmu priima skautus po savo stogu.

Vasario 16 dieną būsiančius Vilniuje kviečiame 13 valandą užsukti į Šlapelių muziejų (Pilies g. 40) ir kartu su Lietuvos skautais dar kartą prisiminti legendinį Lietuvos riterį Praną Žižmarą.

Skirkite 2% Lietuvos skautams!

Prašome Jūsų pasinaudoti vienu efektyviausių būdų mėgstamai visuomeninei organizacijai paremti ir skirti 2% Jūsų jau sumokėto į Valstybės biudžetą  gyventojų pajamų mokesčio Lietuvos skautų sąjungai.

Jūsų palaikymas yra labai svarbus, nes tik turint lėšų galima pilnavertiškai įgyvendinti organizacijos veiklą, susitvarkyti savo turimas patalpas, organizuoti mokymus, seminarus būsimiems vadovams, padėti vadovams savanoriškai dirbantiems su jaunaisiais skautais.

Pagal Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymą kiekvienas Lietuvos pilietis gali teikti paramą pasirinktai organizacijai, jai skirdamas iki 2% valstybei sumokėto gyventojų pajamų mokesčio dalį. Išsamesnę informaciją galima rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainėje adresu:  http://www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=10139389.

2% dydžio pajamų mokesčio paramą galima skirti dviem būdais:
1. Elektroniniu būdu.
https://deklaravimas.vmi.lt/lt/Pradinis_Prisijungimo_puslapis/Prisijungimasperisorinessistemas.aspx
2. Užpildant prašymo pervesti 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio formą FR0512 (nauja versija 02) popierinį variantą.

Formą FR0512 (versija 02) pildykite DIDŽIOSIOMIS SPAUSDINTINĖMIS raidėmis.
1 laukelyje įrašomas gyventojo mokesčių mokėtojo asmens kodas.
2 laukelyje įrašomas telefono kodas ir numeris.
3V laukelyje įrašomas gyventojo VARDAS.
3P laukelyje įrašoma gyventojo PAVARDĖ.
4 laukelyje įrašomas gyventojo ADRESAS.
5 laukelyje įrašomas mokestinis laikotarpis 2015
6S laukelyje įrašomas „X“ ženklas.
E1 laukelyje įrašomas skaičius 2 (kai pajamų mokesčio dalį pageidaujama skirti vienetui, turinčiam teisę gauti paramą).
E2 laukelyje įrašomas paramos gavėjo kodas – 190748749
E3 laukelyje įrašomas paramos gavėjo pavadinimas – LIETUVOS SKAUTŲ SĄJUNGA
E4 laukelyje įrašoma prašoma pervesti pajamų mokesčio dalis (procentais) 2,00.
E5 laukelis užpildomas, kai gyventojas tam pačiam E2 laukelyje nurodytam paramos gavėjui pajamų mokesčio dalį pageidauja skirti ilgiau kaip vienerius metus. Tokiu atveju E5 laukelyje turi būti įrašomi laikotarpio pabaigos metai, t.y. paskutinis mokestinis laikotarpis, kurio pajamų mokesčio dalį prašoma pervesti. E5 laukelyje įrašomas laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip 5 metai, pradedant skaičiuoti nuo prašymo 5 laukelyje nurodytų metų. Pavyzdžiui, siekiant paskirti 2015, 2016, 2017, 2018 ir 2019 m. mokestinių laikotarpių pajamų mokesčio dalį, pakaks pateikti tik vieno – 2015 m. – mokestinio laikotarpio prašymą, kurio E5 laukelyje yra įrašyta 2019 m. Atsižvelgiant į tokį prašymą, pajamų mokesčio dalis bus pervesta nuo 2015, 2016, 2017, 2018 ir 2019 m. mokestinių laikotarpių pajamų, todėl 2016–2019 m. laikotarpio prašymų gyventojui teikti nereikės.

Užpildytą prašymo formą  siųskite adresu:
Deklaracijų tvarkymo skyrius
Neravo g. 8
LT-66402
Druskininkai

Primename, kad viename voke gali būti siunčiamas tik vieno asmens užpildytas prašymas. Gyventojų pajamų mokesčio paskyrimą galima atlikti iki 2016 gegužės 4 d.

Nuoširdi padėka nuo skautų!